It’s never Lupus
25 Geg 2012 Parašyti komentarą
Branginam, nes žinom, kad baigsis.
That’s the truth.
Paprasto gyvenimo stebuklai
16 Geg 2012 Parašyti komentarą
in Kasdieniškai
Dar kartą perskaičiau G. Radvilavičiūtės esė Tostas,nes šitas kūrinukas man nepaprastai patiko (dėl savų priežasčių), net norėčiau pacituoti čia pusę to teksto. Ar bent 51 psl. Dar 58. Ir dar… Bet pacituosiu ką kitą – užvakar perskaičiau Kajoko eilėraštį apie vienatvę. Labai trumpą, labai žavų. O Kajoką tyrinėjau, nes draugė k. pasakė mažą būsimų pakvietimų paslaptį. Labai graži paslaptis.
apie vienatvę
vienatvė graži
kol netampa
šiek tiek
gilėlesnė
už šiltą duobutę
pagalvėje
Ką dar veikiau gražaus? House’o priešpaskutinę seriją pasižiūrėjau ir, omfg, atsiprašant, koks genialus serialas, nes be jokių meilės peripetijų pabaigoje, tik su draugystės tema daromas milžiniškas poveikis, žiūriu ir jaučiu, kad, turbūt, katarsį išgyvenu. Gal todėl, kad mirties akivaizdoje, gal kad vyrų draugystė, gal dar kitos priežastys, bet paskutinės serijos man tokios geros, su daug aliuzijų ir pauzių pamąstymui.
Savaitgalis buvo toks ramus, o kai kvepėjo lietumi, tai namie skambėjo I Follow Rivers. Vakar buvo draugės g. gimtadienis, o vakare jau su kitomis mergaitėmis sėdėjom restobare, kur smagiai pasikalbėjom, kaip visada triukšmingai ir informatyviai, kad visi aplinkiniai irgi žinotų, kuo gyvename… Ta vieta truputį mistinė, todėl aš šiandien mistiškai neišėjau į paskaitas, visą dieną vartausi lovoje ir klausau
Norėčiau atsikelti ir nueiti į A.A.Jonyno ir E.Kelmicko skaitymus, bet nelabai turiu su kuo, o dar tas mistiškas vakar vakaras bei prastas oras. Tai tebūnie. Reikėtų bent į parduotuvę nueiti, nes šiandien noriu valgyti šitaip: http://oditele.blogspot.com/2012/03/kiniska-vistiena-guo-bao.html
Tokios nūdienos realijos.
Wisdom
02 Geg 2012 Parašyti komentarą
in Knygiškai
Liaudies išmintis byloja:
Jei nesiseka mokytis, pabandyk dar sykį, tik šįkart su arbata ir sausainiais.
Be namų negerai
29 Bal 2012 Parašyti komentarą
in Ramiai
Gera namie. Kažkaip viskas sava, viskas taip pat, todėl keista, kad tik manęs nebūna. Čia rytais už lango vis dar čiulba paukščiukai, ne tik gatvės ūžimas girdisi. Ir tas jausmas, kai pabudusi užuodžiu vasara kvepiantį orą…
Vakar nusikabinau nuo sienos atsiminimus. Sakiau D., kad liūdna. Susidėjau tas visas nuotraukas ir raštelius į atsiminimų dėžutę ir palikau laukti. Nežinau tik, ko. Marškinėlius ‘todėl Draugai’ gražiai sulanksčiau ir padėjau į stalčių prieš tai pasimatavusi. Tiko tobulai. Sakiau, kad į klasės susitikimą kada nors su jais važiuosiu.
Gera namie, tikrai. Čia vis dar stovi mano senasis kompiuteris, kuriame muzikos lobynai, aukso kasyklos. Milijonas dainų, tokių gražių, ir daugybė įvairiausių folderių. Atsidariau vieną, pavadinimu ‘žiūrėti čia’ ir klausau jau užmirštų dainų. Galiu tik pakartoti – gera.
Gražus šitas pavasaris. Gražu su draugais Trakuose, gražu su A. mieste, o su drauge K. labai gražu universitete tirpti ant saulutės. Taip ir eina dienos. Smagu.
O čia vis dar mano atradimas – Foxes:
Apie vakar
25 Bal 2012 Komentarų: 1
in Ramiai
Vakar taip norėjau ką nors parašyti, tačiau neturėjau laiko. Šiandien vis dar noriu, bet mintys jau visai kitos ir kitur. Na, bet vis tiek reikia pasakyti, kad vakar buvo italų dieną. O gal greičiau Trakų gatvės diena? Nes vakar vėl ten visko prisipirkau. Apskritai, pasidariau perdėm moteriška, anksčiau tiek dėmesio ‘šmutkėm’ neskyriau, bet šiemet kažkokie išimčių metai, kai aš perku, perku ir dar kartą perku. Nors rašyti vakar norėjau ne apie tai.
Apie pastovumą vakar daug kalbėta. Ir apie tai, kad jame nėra nieko blogo. Ir, kad blaškytis nereikia ir negalima, jei tam nėra rimtų priežasčių. Ir apie atsakomybę už savo veiksmus bei jų pasekmes šalia esantiems taip pat buvo kalbama. Kad gyvenime kartais gal ir labai labai ko nors norime, bet tas kas nors, dažniausiai nėra vertas užgošti dabartinį gerbūvį.
Vakar A. man sakė, kad aš pastovi. O aš sakiau, kad pastoviai ir ilgam į ką nors įsikibusi. Man sakė, kad save nuvertinu, o aš sakiau, kad gal dėl neišpasakyto jautrumo. Man sakė, kad visada prisimenu visus subtilius ar emocingus dialogus, kad atsimenu savijautas ir detales, ir kad primenu tuos dalykus visada tinkamu laiku – kai viskas būna jau beveik užmiršta, bet reikalinga prisiminti. Dar manęs klausė, ar aš nepasiilgstu tų žmonių, iš vakar, o aš sakiau, kad labai pasiilgstu, nes prisirišimas ir bendri prisiminimai yra stiprus dalykas, gal net amžinas. Bet dar pasakiau, kad jau pradedu pamilti žmones iš dabar. Ir gera, kad yra manęs to klausiančių. Ir dar geriau, kad aš turiu su kuo pasikalbėti, o grįžus namo (?) – ką pabučiuoti.
don’t tell me our youth is running out, it’s only just begun
19 Bal 2012 Parašyti komentarą
in Muzikaliai
Apie saldų gyvenimą
17 Bal 2012 2 Komentaras
in Moteriškai
Trakų gatvė – viena mano mėgstamiausių gatvių Vilniuje. Nes joje visko yra. Ir, kai aš antradieniais arba ketvirtadieniais einu iš italų paskaitos, tai visada užeinu į tokią jaukią kepyklėlę jau visai šalia susikirtimo su Pylimo gatve. Arba gal kam bus aiškiau, jei sakysiu, kad šalia Tarantino ar Pušku pušku. Toj kepyklėlėj visada kvepia sausainiais ir kava, o dirba labai malonūs vaikinukai. Na ir mergina viena šiandien pasirodė, bet ką ten ji prieš tuos linksmus vaikinukus 
Ir viskas, ką esu iki šiol ten pirkusi, buvo labai skanu. Ir saldu. Apskritai, man labai patinka eiti iš italų. Visada būnu labai geros nuotaikos, visada jaučiasi kažkoks lengvumas, toks, koks būna atlikus pareigą. O šitą jausmą aš labai mėgstu. Tada man norisi save apdovanoti, o Trakų gatvėje, kaip tyčia, yra ir Drogas. Tai aš imu ir apsidovanoju. Lengvai ir neskausmingai. Taip pat lengvai mes su D. nusprendėm ir į tripą važiuoti. Kažkaip man visos finansinės išlaidos nublanksta vien pagalvojus apie būsimus įspūdžius ir linksmybes. Bet dabar reikia ir kitos gyvenimo filosofijos laikytis, o ji skamba panašiai į “taupyti, negalima išlaidauti”. Tai savotiškas iššūkis, bet challenge accepted! O kad gyvenimas ir taupymas neapkarstų, šį vakarą dar saldnsiuos jį ledais.
Tiek apie saldumus šį kartą. Manęs jau laukia Baltušio “Parduotos vasaros”, tik nežinau kaip čia man seksis skaityti, kai šalia D. žiūri futbolą.
P.S. Vos nepamiršau – darbas pabėgo į mišką…Dabar ilgam nebesirodys!
Balta juoda nevelykiška
08 Bal 2012 Komentarų: 1
Praeitas savaitgalis buvo puikus, pradedant M. dviejų dienų gimtadienio švente, baigiant gražiui laiku Druskininkuose. Ten mes šventėm savo šventę jaukiai, linksmai ir, galiu pasakyti, labai skaniai. Bet gyvenimas jau toks, kad juoda keičia baltą ir bla bla, todėl D. užpuolė liga Slaugiau ir rūpinausi labai labai. Iki kol pati nesusirgau. Labai liūdna, nes šiandien kaime jau turėjau sėdėti su savo šeima ir giminėmis prie Velykų stalo. Man regis, kad dar niekada nesu praleidusi tokios tradicijos. Bet taip jau nutiko ir D. gerumas viską atperka. Dabar jis manim rūpinasi labai labai. Baisu tik dėl dviejų dalykų: rytoj į darbą, o trečadienį egzaminiukas. Sveikatos šitoms pareigoms neturiu, raumenys neklauso, galva plyšta ir muša prakaitas. Pasikartosiu – kaip liūdna. Tikiuosi, kad man bent kiek padės South Park’o jewpacabra ir D. sugrįžęs su margučiais.
http://www.southparkstudios.com/full-episodes/s16e04-jewpacabra
Nei šis, nei tas
28 Kov 2012 Parašyti komentarą
in Kasdieniškai
Apie filmus:
Vakar su D. žiūrėjom šitą filmą : http://www.imdb.com/title/tt1675434/ , toks linksmas, o kartu ir jautrus, gražus. Juokėmės labai daug ir gražus jausmas liko po filmo, jokio vidinio slėgimo. Panašiai man buvo pažiūrėjus http://www.imdb.com/title/tt0111161/ , tačiau stipresnis ir gražesnis man jis. Tiesa “Neliečiamieji” žavi savo humoru, tokiu europietišku, o ne nuvalkiotu amerikietišku. Mano artimiausiuose planuose atsidūrė šitas filmas : http://www.youtube.com/watch?v=ET16zGxFOro
Apie savaitgalius
Credo – dirbti, negalima tingėti. Sekmadieniais teliūskuoju viskio stikline (truputį džiaugsmingai, truputį liūdnai) , skaitau tik savo malonumui ir truputį graužiuosi, kaip čia bus su tuo kursiniu darbu, nes jokių minčių dėl jo, jokių…
Apie sapnus
Tuskulėnų dvarą ir parką sapnavau, bet jaučiausi lyg būčiau verkiuose… Pasiilgta vieta.
Ir mano praėjusio pavasario topas:
